- sviegti
- svíegti, -ia, -ė Rtr, RŽ, FrnW, KŽ, Als 1. BŽ199,617, K. Būg(Kv, Rt) žr. 1 sviesti 1: Svíegiau akmenį J. ║ Iš svilksnio kad sviegė! J.Jabl(ž.). Vyrai, pasūpavę medį, teip sviegė lokei, jog smailasai galas parmušė jai šoną, ir ji parkrito J.Jabl. 2. Jn žr. 1 sviesti 4: Kad svíegsiu (t. y. drošiu, kirsiu), tuoj sustriesi JI719. 3. žr. 1 sviesti 5: Kagi svíegė tą kačiūtį į žemę, kad ir į skederlas išlakstė Jn(Kv). \ sviegti; įsviegti; nusviegti
Dictionary of the Lithuanian Language.